atkąsti


atkąsti
atką́sti tr. 1. SD210 dantimis atidalyti, atkirsti: Atkąsk ir man cukraus šmotelį Ėr. Sunku atkąst didelis kąsnis J.Jabl. Atką́sk sūrį J. Tinkamai išvirtų dešrelių odelė atkandant turi šiek tiek traškėti . | refl. tr.: Anokį tu kąsnį atsikándai, kad ant žando gali pantį užnaryti J. Atsikándo duonos Brt. Gerti arbatą atsikándant cukraus 430. ^ Velyt mažesnį kąsnelį atsikąsti, ne ką apžioti neatsikándant A.Baran. 2. nukąsti: Nekišk piršto niekam in dantis, ba dar atkąs Rod. Kaip aš numirsiu, tai verksi, ale šuva nosį atką́s (niekas negailės) Arm. Nesdėk kepure vyriška (sakoma mergaitei) – kumelė galvą atkąs! Ml. Žiūrėk, neatkąsk sau linksmo liežuvio . | refl.: Kad kas gražus, negi atsiką́si Ds. 3. atšipinti, atkirsti kandant (dantis): Duona su graužais – atkándau dantį (negalėjau kąsti) Ds. Bekrimsdamas dantį atkando VP8. Ir šuva dantį atkánda Kp. | refl.: Atsikándo it dalgė į akmenį 212. Kirvis atsikándo (atšipo) Šv. Kremtant riešutus, dantys atsikanda LTR. Bekrimsdamas dantis atsikando S.Dauk. 4. refl. prk. atsinorėti, nebenorėti: Derėjo derėjo, mato, kad brangiai įsiūlijo, ir atsikándo Pc. Jis toks šiurkštus, kad žmonys nu jo greit atsikánda Klp. Aš seniai esu anuo (pyragu) atsikándusi (atsivalgiusi), man geriau duona KlvrŽ. Visi atsikánda ta Ėr. Puolė puolė kaip pri medaus, bet greit atsikando (prisisotino, atsigėrėjo) ir saugojas kaip smalos Brs. Atsikando (prisisotino) mano dantys dvaro skanėstų P.Cvir. Matyt, vargo nemažai buvo atsikandusi (ragavusi) . Puolė puolė pri darbo ir atsikando Vvr. Geidė geidė mažo grėbliuko – ir kaip greit atsikándo (atsigėrėjo)! Vdžg. Jau ir tas skolytų piningų atsikándo Up. | Šaltis atsikando (nustojo šalę) Brt. 5. refl. vienas kitą kąsti atsilygintinai.
atsikąstinaĩ adv.: Šunys atsikąstinaĩ kanda kits kitą J.
◊ dañtį atką́sti
1. atlėgti, atlyžti: Iš pradžių tai labai jis čia puolėsi į tą mišką, bet paskui atkando dantį Lkč. Iš karto taip karštai dirbo, dabar jau atkando dantį (jam nusibodo) Grž. Jis karštai pradėjo, bet, rodos, greit dañtį atką́s Kv. Jau ji kelinta diena prie staklių nebepreina: atkándo dañtį – nebenori austi Slm. Atkando dantį, t. y. jam gana jau to pasidarė Ss.
2. nusivilti, apsirikti: Priešas, norėdamas mus sunaikinti, skaudžiai atkando dantį . Kas į jį bandė kibti, greit dantį atkando Kv. Dantį atkando ant šito mokytojo . Norėjo mane aplenkti, bet atkando dantį Ds. Atkando dantį (nepasisekė jam) Jnšk. Ar jau an marčios atkandai dantį? LTR(Mrc)
3. nepajėgti: Griebėsi ką dirbt, bet atkando dantį .
4. atkeršyti: Ar jau atkandai dantį? Grž.
nórą atką́sti atsinorėti: Jis atkándo nórą mieste gyvent Slm.
pir̃štą atką́sti privargti: Atkąsi pirštą, kolei vaiką pripratinsi prie darbo Ds.
\ kąsti; antkąsti; apkąsti; atkąsti; įkąsti; iškąsti; nukąsti; pakąsti; perkąsti; prakąsti; prikąsti; sukąsti; užkąsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • atkasti — atkàsti vksm. Sárgas àtkasė nuo tãko sniẽgą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atkasti — atkàsti, àtkasa, àtkasė tr. 1. atkapstyti, atrausti, atžerti: Šuo àtkasa pakastąją mėsą KI115. Atkàsk duobę J. Kad kokia, tai būtų ašarom duobę atkãsus Švnč. | prk.: Kap atkasa (nustato, remdamiesi dokumentais), tai tep yra Lp. Iš ryto… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkąsti — vksm. Atkándau kąsnį dúonos, sūrio …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įkąsti — 1. intr., tr. SD379 dantimis įkirsti, įgriebti, sužeisti: Šuo koją įkando K. Man šuo į blauzdą įkando Als. Kad da neįkando, tai ir tylėk Ds. Norėjo inkąst jį vienas šunis Zt. Sena boba be dantų, neįkanda riešutų Mrj. Netrauk šunies už uodegą, nes …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkąsti — (dial.) tr. dantimis suimti: Vaipykis, vargeli, antkandęs akmenelį LMD. kąsti; antkąsti; apkąsti; atkąsti; įkąsti; iškąsti; nukąsti; pakąsti; perkąsti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antsikasti — antsikàsti, antsìkasa, antsìkasė (dial.) tr. rasti bekasant: Ir antsikasė diktai apkaltą skrynią M.Valanč. kasti; antsikasti; apkasti; atkasti; dasikasti; įkasti; iškasti; nukasti; panukasti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkasti — apkàsti, àpkasa, àpkasė tr. 1. SD222, R, K, Š apžerti, aprausti kuo: Aš žemėmis àpkasu rūtį (rūsį) J. Šuva sniegu kaulą apìkasė Slm. | refl.: Buvo vilkas senas, iš senumo žilas, nuvažiavo Trakuosna, apsikasė lapuosna Dbč. | prk.: Jie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkąsti — tr. 1. R, LVI97 dantimis apimti: Apkandęs laiko B. Ans visą luitą apkando KlvrŽ. | Neturi lobį savo kaip kąste apkąstą sau vienam laikyti BPII328. Kirvis apkąstas, t. y. suspaustas [rąste] – sunku išimti be klyno rš. | refl. tr.: Jis tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgraužti — tr. 1. graužiant atkąsti: Kol pusę atgraužiau, dantis išsilaužiau Rt. | prk.: Visi tėvą atgraužė (ilgai prikaišiojo jam), kad papigino grūdus ataduot Trgn. 2. atkeršyti, atsigriebti: Kad norėč, tai aš dabar ją atgraužč – atamenu visa, ką sakydavo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkanda — atkandà sf. (3b), ãtkanda (1) 1. atsikandimas, kąsnis: Vaikai ãtkandas duonos žemėn mėto, o iškandas riekėj palieka Ds. 2. malant atitrūkęs girnų akmenukas, žvirgždas, į kurį galima dantis atkąsti: Blynuose yra atkandų̃, nesijoti grikiai Arm.… …   Dictionary of the Lithuanian Language